Valefar

Nors Tu Vyteni Ir Neateisi...

Valefar


Varpas tyli ir spengia tyla, 
Ir lyg akimirka tapusi krauju ir kûnu, 
Ar jau plaþda baltø liepsna 
Kraujo upeliu, tekëjusiu uþmarðties liûnu? 

Neatsivers tie ðeðëliai senøjø laikø 
Ir gelmës pagoniø ugnies, 
Juodomis dëmëmis apklotu taku 
Gauruoti ðeðëliai nakties 

Pro dulkantá lietø pavijo mane 
Dar rusenantis dûmas - senovës sparnai, 
Nutils tada viskas ramumo sapne, 
Galvosiu ir lauksiu, jog tu Vyteni valdai 

Pleðkës dar krikðèioniø baþnyèiø stogai 
Nakties paslaptingø sparnø nenuðvies, 
Nors tu neateisi, bet tavo kraujuoti kardai 
Ir dvasia nemirtinga man svajoti padës 

Kai daubos bus pilnos neapykantos ir melo 
Að pas jus ateisiu, senieji dievai, 
Paklojæs sielà ant mano protëviø kalno, 
Akmenø tyloje að juk sugráþtu - matai?!