Aš pabudau žiemoj Iš svetimo sapno akim užrištom Aš pabudau žiemoj Ir sniegas kvepėjo naktim užmirštom... Aš pabudau tyloj Nors vis dar galėjau stygom nebyliom Kabintis į tamsą Į prarastą garsą Bet pabudau žiemoj... Aš pabudau žiemoj Kai meldės ant stogo likimas žmogaus Aš pabudau žiemoj Tikėjaus, kad nuodėmės jau nebebus. Aš pabudau šviesoj Nors žvilgsnis ištirpo minty purvinoj Kaip nužudyt vėją Kuris taip kvepėjo Naktim užmiršta...