Garlaiviai signalizuos Upė jiems namų atstot negali Tikrai negali Kapitonai pamojuos Veidrodžiai spalvų, ugnis šešėlių Mane prikėle tyliai, švelniai Troleibuse, nepalik Mes kaip visada neturim vietos Tikrai neturim Šviesofore, apkabink Draugiškai pamerk ledinę akį Ji man pasake tyliai, švelniai Mylėk mane Laikyk mane Prašau, neleisk numirti Vienišam, mieloji kam Prašau neleisk numirti Ji nenori pripažinti Upės širdyje ji nebeturi Tikrai neturi Pakeleivio pakeliui Vandenyno pasroviui, likimas O pyktis ima tyliai, švelniai Mylėk mane Laikyk mane Prašau, neleisk numirti Vienišam, mieloji kam Prašau neleisk numirti