Á Dar Gilesná Pragarà

Yra salis ten kur zmones pavarge 
po ziemu simtameciu speiguotu 
savo rankomis kasa savo rankomis seja 
deja dygsta rugiai o ne duona 

rugius pjauna ir maino i siaudus 
su spalvotais pirkliais tolimiausiu saliu 
puikiai zino siaudai neisgelbes 
nepades ir rugiai juk ne duona 

uz ka nauja ir siela ir prota parduotu 
bet kas duos nors skatika uz likima zmogaus 
jau seniai suskaiciuota nulemta aisku ir tikra 
jiems belieka tik laukti kol dievas i dangu paims 

arba velnias i dar gilesni pragara