Þalias medþiø vainikas Supa ðiuos namus Èia gera pabusti ið ryto Ir jaustis maþu þmogum Èia gera pajusti vësà Ryto vëjo svaigaus Ir pasileisti dviese Per pievà gëliø dangaus Kai niekas daugiau nerûpi Tik lëkt su paukðèiais kartu Kai nër svarbiau nieko kaip bûti Vienas kitam draugu Kas þino kiek ðitai tæsis Dienà dvi amþinai Gal sekanèiam rytui iðauðus Mes jau nebûsim vaikai