Koks mëlynas dangus koks vëjas laukuose að vël kaþkur einu að taip noriu matyti tave tu melà man neði að neðiu melà tau tiesa mums per skaudi mes negalim be melo gyvent tu ðypsosies kaþkam manæs nebus ðalia tu ðypsosies kaþkam visai taip pat kaip ir man mes tikime kaþkuo mes laukiame kaþko mes dievinam kaþkà ir gyvenam mes tik kaþkaip að tik savim tikiu ir dievas manyje jo veido nemaèiau bet jisai panaðus á tave