Taip norėjo pažvelgti į saulę
Akys užverstos į dangų,
Paskutinį kartą pažvelgti į saulę
Bet ji pasislėpė už debesų. Pasislėpė už debesų.
O mano vidus iš karščio degė,
Aš taip norėjau jį užgesint,
Aš mirdamas prašiau vandens,
Bet nenorėjot manęs atgaivint.
O kur dabar mano draugai,
Nežinau, nors kartu valgėm ir gėrėm,
Jie nuėjo savo keliais
Ir dabar einu aš vienas. Einu aš vienas.
Bet šitas kelias mano
Aš per daug toli juo nuėjau.
Juk nieko amžino nėra pasauly,
Amžini dangus tik ir kalnai,
Viskam yra juk savas metas
Ir viskas praeina savais keliais.
Bet šitas kelias yra mano
Aš per daug toli juo nuėjau,
Kad galėčiau pasukti į šalį
Arba visai grįžti atgal.
Aš negaliu pasukti į šalį
Arba visai grįžti atgal.
O mano vidus iš karščio degė,
Aš taip norėjau jį užgesint,
Aš mirdamas prašiau vandens,
Bet nenorėjot manęs atgaivint.
