Aš karsto ženklas – faraono Tutanchamono Savęs aš nematau, bet matau skausmingas vizijas Daug mačiau praeities ir savo dangčio uždarymą, Prislėgtą valdovo sielą, Izidę mano skausmo aganą, Kerus, stebuklingą raudojimą, Ozirio kraują, Seto aštrų kalaviją ir jo pradžią blogiui ir tamsybei Piešk ant mano karsto dangčio bedieviškus menus Ir aš matysiu jėgą tavo akyse. Mano senojoj karalystėj prisiminsim ritualus Pjauk gilias žaizdas per bjaurią... Horo odą ir pakviesk mylimuosius magus Apmarinti jį žvilgsniu, Nes jo kraujas taps mėgiamu vynu ...Išimkit jo saulėtą sielą – Tai bus kerštas už Setą. Ir varnas giedos paskutinę giesmę. Ir saulėtoj kaktoj sunksis žaizda. Nes Horui uždėta spygliuota viela Vėl kapų mėnulis jaus stiprią galią Kai mėnulio žvilgsnis sieks Atvert tavo sielos vartus Seto rankos griebs... Apsės ir išplėš... Nes ta prie pragaro sienų Chefrenai, Laukia Tavęs, kad galėtum pagirti! Tu Mire, reiks žudyti. Žmoną, vaikus, tarnus, su tavo ponu…