Aš karsto ženklas – faraono Tutanchamono
Savęs aš nematau, bet matau skausmingas vizijas
Daug mačiau praeities ir savo dangčio uždarymą,
Prislėgtą valdovo sielą, Izidę mano skausmo aganą,
Kerus, stebuklingą raudojimą, Ozirio kraują,
Seto aštrų kalaviją ir jo pradžią blogiui ir tamsybei
Piešk ant mano karsto dangčio bedieviškus menus
Ir aš matysiu jėgą tavo akyse.
Mano senojoj karalystėj prisiminsim ritualus
Pjauk gilias žaizdas per bjaurią...
Horo odą ir pakviesk mylimuosius magus
Apmarinti jį žvilgsniu,
Nes jo kraujas taps mėgiamu vynu
...Išimkit jo saulėtą sielą –
Tai bus kerštas už Setą.
Ir varnas giedos paskutinę giesmę.
Ir saulėtoj kaktoj sunksis žaizda.
Nes Horui uždėta spygliuota viela
Vėl kapų mėnulis jaus stiprią galią
Kai mėnulio žvilgsnis sieks
Atvert tavo sielos vartus
Seto rankos griebs...
Apsės ir išplėš...
Nes ta prie pragaro sienų Chefrenai,
Laukia Tavęs, kad galėtum pagirti!
Tu Mire, reiks žudyti.
Žmoną, vaikus, tarnus, su tavo ponu…
