Virš girių šviesa paslaptinga
Pilnaties palikta
Išsiropščia iš po šviesos tamsa
Vidurnakčio erdvėje
Chaosas – balta dvasia
Antai kokia aukšta šakų galia
Naktį – siela viena
Kaip tylus tamsos alsavimas šalia
Vis ieškau medžio panašaus į save.
Šešėliai iš tamsos į tamsą šliaužia
Ir mūsų kūnus nešasi savy
Mirties joms simfoniją graudžią
Giedos dar keli medžiai
Ir purvinoj žiemos rudens mirty
Skaudžioj lyg kraujas žara
Miškai tartum vėliava
Jų kvapą neša iškėlę...
Virš girių šviesa paslaptinga
Pilnaties palikta
Išsiropščia iš po šviesos tamsa
Vidurnakčio erdvėje
Chaosas - balta dvasia
