Sutemø krantai ir dvasia nemirtinga - Ramûs, kai virpa kranklio sparnai. Tamsoj pravirksta sielos ið laimës Jos jà paþásta sublizga kaip dalgis. Jos mëgsta kai þmogø dalinas, O dalgis vadinas kranklio vardu. Kranklá jos kvieèia ir þvelgia á gelmæ Nustato jo vertæ, kai pykèiu akys jo ðvieèia. Esam jo tik ðeðëlis, Mirtis viduje, Kai kranklys paðëlæs - Mirtis iðorëje. Aðtriais nagais á sutemø ðalá, Vëliø takais nuneðti jis gali. Jo laukiam, geidþiam ir tylim... Lai iðgirs mus! Uþ tai já ir mylim. Jo þvilgsná, prisilietimà dovanosiu Jums, Gyvenimo kritimà dovanosiu Jam.