Anubi

Gyvenimo Kritimà Dovanosim Krankliui

Anubi


Sutemø krantai ir dvasia nemirtinga - 
Ramûs, kai virpa kranklio sparnai. 
Tamsoj pravirksta sielos ið laimës 
Jos jà paþásta sublizga kaip dalgis. 

Jos mëgsta kai þmogø dalinas, 
O dalgis vadinas kranklio vardu. 
Kranklá jos kvieèia ir þvelgia á gelmæ 
Nustato jo vertæ, kai pykèiu akys jo ðvieèia. 

Esam jo tik ðeðëlis, Mirtis viduje, 
Kai kranklys paðëlæs - Mirtis iðorëje. 

Aðtriais nagais á sutemø ðalá, 
Vëliø takais nuneðti jis gali. 
Jo laukiam, geidþiam ir tylim... 
Lai iðgirs mus! Uþ tai já ir mylim. 

Jo þvilgsná, prisilietimà dovanosiu Jums, 
Gyvenimo kritimà dovanosiu Jam.