Alina Orlova

Vaiduokliai

Alina Orlova


Kūdikiai verkia, kai miršta girtuokliai
jų sielos pavirsta liūdniausiais vaiduokliais
jie guli po lova ir rėkia: „tai mes!"
tik nieks jų neieško ir nieks jų neras...

Žvirbliai kiemeliuose groja šermukšniu
kiemsargis šoka tarp dvokiančių šiukšlių
laikrodžiai muša, sumuša juos
kol laiko nelieka mano namuos
mano namuos, mano namuos....

Os bebês choram bêbados quando morrem
Suas almas se tornam fantasmas tristes
Eles deitam debaixo da cama e gritam: "somos nós!"
Mas ninguém está à procura, e ninguém os encontrará

Pardais brincam no quintal entre as árvores da montanha
Varredores estão dançando em meio ao lixo fedorento
Relógios batem, e batem em si próprios
enquanto não há tempo em minha casa
minha casa, minha casa...