Gráþau namo ir vël kaip vakar Su liûdesiu ir neviltim Kaip naðtà neðdamas vienatvæ Karðta kraujuojanèia ðirdim Ir vël kaip vakar laukiu paukðèio Debesø baltais sparnais Gal nuskraidins á melsvà aukðtá Gal man sparnus iðskleisti leis Ir rodos skrisèiau nesileisèiau Plasnoèiau kupinas jëgø Man þvaigþdës saulë ðviestø skaisèiai Ir uþsimirðèiau kad esu Esu sudegintas ir vienas Ðitam liepsnojanèiam mieste Tarp keturiø betono sienø Bandàs prisijaukint save